Kinderio limuzinai - šeimos ekologinis grynaveislių limuzinų ūkis
Limuzinus auginame darnoje su gamta, šeriame tik žoliniais pašarais. Pavasarį, vasarą ir rudenį galvijai ganosi Leliūnų lankose ant natūralių ir sėtinių žolynų. Mamos žiemoja fermoje, kuri pritaikyta sklandžiam veršiavimuisi, bei yra galimybė kasdien pasidžiaugti grynu oru macione. Buliukai ir telyčaitės žiemoja aptvertoje ganykloje, bei turi pašiūrę pasislėpti nuo darganų ir vėjų. Žiemą limuzinus šeriame savo pasigamintu šienu ir šienainiu. Galvijai auginami be jokių hormonų ir antibiotikų. Didelį dėmesį skiriam galvijų gerovei, elgiamės dėmesingai, ir pagarbiai, siekdami užtikrinti ramų, pilnavertišką ir laimingą limuzinų gyvenimą. Turime mėsos cechą, kuriame 3-5 savaites brandiname jautieną. Mūsų jautiena sumaniai ir meistriškai išpjaustoma ir suvakuumuojama ir pagal Jūsų užsakymus pristatoma į Jūsų namus.
Galvijų virškinimo sistema yra skirta valgyti žolę ir versti ją į baltymus. Ganydamiesi laukuose ir ėsdami šieną ar šienainį galvijai yra arčiausiai natūralių sąlygų, todėl yra laimingi ir sveiki. Tokia jautiena yra liesesnė, tačiau turi daugiau vitaminų, antioksidantų, vitaminų A, B, E, beta karotinų, kalcio magnio, baltymų bei geresnį omega 3 ir omega 6 rugščių santykį. Taip pat ant žalienų augintoje jautienoje gausu konjunguotos linolio rugšties. Natūrali sveika jautiena užauginta taip kaip augindavo mūsų senoliai.
2012 metais, pabaigęs bakalauro ekonomikos studijas M. Romerio universitete, ieškojau širdžiai įdomios veiklos gamtos artumoje. Vienų mokymų metu sužinojau apie parduodamą Limuzinų ūkį Leliūnuose. Pasitarus su tėvais ir įtikinus bankus „miesčionio“ gebėjimais ūkininkauti, 2013 metais prasidėjo kelionė su limuzinais. Dabar džiaugiuosi, kad ūkis tai ne tik sau susikurta darbo vieta, bet ir maloni veikla, prisidedanti prie dar kelių šeimų pragyvenimo ir turinti kilnų tikslą, pasidalinti tuo ką turime geriausia: tvariai, ant žalienų užauginta, sveika, minkšta ir sultinga jautiena jūsų šeimos stalui.
Jautienos brandinimas tai natūraliai vykstančios metamorfozės, gerai mėsai suteikiančios dar geresnių skoninių savybių. Paprastai jautiena brandinama dviem būdais – drėgnuoju ir sausuoju. Brandinant drėgnuoju būdu, pjausniai vakuumuojami specialioje pakuotėje. Mes brandiname sausuoju būdu. Tokiu būdu brandinta jautiena, išsiskiria ne tik intensyviu ir koncentruotu skoniu bei aromatu, bet ir minkštumu, sultingumu bei lengvu paruošimu.
Mėsos brandinimas – seniausius laikus siekianti meistrystė
Mėsos brandinimo tradicija turi gilias šaknis – ji prasidėjo dar gerokai iki mūsų eros – juk medžioklė buvo neatsiejama mūsų protėvių gyvenimo dalis ir patikimas prasimaitinimo šaltinis dar senų senovėje. Anuomet brandinimo proceso paskirtis buvo pratęsti vartojimo laiką – pastebėta, kad olose skerdena gali kabėti tikrai ilgai. Maža to, atrasta, jog, palaikant tam tikrą temperatūros rėžimą ir drėgmę, mėsa ne tik ilgiau išsilaiko, bet ir įgyja kitokią tekstūrą, tampa minkštesnė, išryškėja natūralus jos skonis.
Iš tiesų esama net keleto versijų, kaip žmonės pradėjo brandinti mėsą. Viena romantiškiausių legendų byloja, jog plaukdami į kolonijas keliautojai gabendavo šviežią mėsą, ir ji laive natūraliai subręsdavo.
Kad ir kaip ten būtų, mėsos brandinimas – tikrų tikriausia meistrystė, kurios atspindžių randama net XVII a. mene. Štai Luvre eksponuojamas žymaus olandų dailininko Rembrandto paveikslas „Gabalas skerdenos, kabantis mėsininko parduotuvėje“. Šiame kūrinyje menininkas pavaizdavo pakabintą jaučio skerdeną, į kurią žvelgia mėsininko žmona. Šis meno darbas byloja apie tai, jog jau anuomet buvo įprasta skerdeną brandinti, paprasčiausiai ją pakabinant ant kablių.
Pirmieji duomenys apie limuzinų veislės galvijus datuojami su pirmaisiais Europos žemyno gyventojais. Prancūzijos Lasko urvuose Dordonės departamente yra 20 tūkst. metų senumo piešiniai kuriuose nupiešti galvijai yra labai panašūs į šiandieninius limuzinus. Ilgalaikė kryptinga atranka ir paranka sudarė palankias sąlygas susiformuoti nereiklių aplinkos sąlygoms, stiprios konstitucijos su gerai išvystytais raumenimis galvijų veislei. Pirmoji šios veislės galvijų kilmės knyga išleista 1886 m. nors duomenis jai buvo pradėta kaupti gerokai anksčiau. Limuzinai tapo populiarūs dėl gebėjimo prisitaikyti, lengvo veršiavimosi, gero pašarų įsisavinimo, gebėjimo duoti didelį kiekį baltymingos, neriebios, biologiškai aukštos vertės mėsos. Limuzinų jautiena, pasižyminti ne tik mažu riebalų ir cholesterolio kiekiu bet ir ypatingu minkštumu bei puikiomis skoninėmis savybėmis, puikiai atitinka šiandienos vartotojų poreikius: maitintis sveikai ir skaniai.
Limuzinų veislė išvesta pietvakarių Prancūzijoje kalnuotoje nederlingų žemių vietovėje Limožo apylinkėse. Kadangi limuzinų kilmės regionas nebuvo turtingas resursais ir pakankamai uždaras tai padėjo veislei vystytis uždarai, be didesnių genetinių persimaišymų su kitomis veislėmis. Limuzinai ankstyvaisiais laikais buvo vertinami ne tik dėl mėsos kokybės, bet ir kaip stiprūs darbiniai galvijai. Vykdant natūralią selekciją buvo labai svarbu sekti geriausių bulių ir karvių kraujo linijas, taigi 1886 metais lapkričio mėnesį buvo įsiteigta pirma Limuzinų veislės kilmės knyga, kurios pagrindinis tikslas buvo užtikrinti veislės standartą. Atrinkti galvijus tinkamus kilmės knygai buvo sudaryta 12 ekspertų taryba, kuri vykdydama griežtą atranką per tris metus patikrino 1800 galvijų ir iš jų atrinko ir įrašė į kilmės knygą tik 674 galvijus(497 karves ir117 bulius). Pradėjus vesti Limuzinų veislės kilmės knygą Prancūzijos vyriausybė leido rengti parodas vien Limuzinams. Šios parodos suteikia puikią galimybę pristatyti Limuzinų veislės privalumus plačiai visuomenei ir padėjo augti veislės populiarumui. 1914 metų liepą limuzinų veislės kilmės knygoje buvo įrašyti 5416 galvijai. Limuzinų kilmės knygos nuostatai buvo peržiūrėti 1923 ir 1937 metais siekiant patikslinti veislės charakteristikas ir gerinti įvairias veislės savybes. Pirmieji Limuzinai į Lietuvą atvežti 1995 metais iš Airijos ir Vokietijos.
